Sveiki atvykę į erdvę, kurioje viskas KITAIP, bet tada kyla klausimas, o KAIP turėtų būti? Ir kas žino? Niekas. Tik vieni mano žiną arba bando tokius vaizduoti, nes pasirodyti nežinančiam kažko yra svertas, kuris tavo „XXI amžiaus įvaizdį“ paverčia niekiniu. Aš irgi nežinau, bet tas mano nežinojimas turi nuomonę, kurią visgi drįsiu išdėstyti.
Įvaizdis (sudarytas ar dar vis formuojamas), nuomonė, aplinkinių vertinimai viskas persipina į vieną, be ko negali gyventi. Yra keletas tokių nenuoširdžių „intelektualų“, kurie teigia, kad jiems nesvarbi aplinkinių nuomonė. Belieka spėlioti ar jie tikrai tuo tiki (?) ar tik norėtų, kad taip būtų... Nori to ar ne – žmogus yra bandos atstovas ir jis su ta banda (dažnai bukagalvių) varžosi dėl vietos garde. Skiriasi varžymosi būdai – vieni badosi ragais taip bandydami išsikovoti vietą aplink save, kiti pasirenka tylios avelės taktiką, kuri nei pati kenkia nei jei kenkia, nes kitų nuomonę yra tokia nereikšminga, kad net neverta gaišti laiko su „niekine atstove“; dar kiti gudrauja, t.y. prisiblatina prie tariamų lyderių ir siurbia iš jų viską – populiarumą, patirtį, žinias ir visą kitą gėrį/blogį, kurį vėliau panaudoja dviguba jėga. Net Robinzonas Kruzas išgyveno saloje tik todėl, kad buvo „civilizacijos atstovas“ ir siurbtas žinias iš „ten“ sugebėjo pritaikyti individualiai. Nemanau, kad galima kažką išmokti jeigu nesi matęs pavyzdžio ar nežinai, kad tai egzistuoja, tai sugeba tik maža dalis genijų, kurie visgi yra.
„– Protingas ne tas, kuris sugeba iškalti kitų žmonių medžiagą, mintis ar teorijas, bet tas, kuris kažką pats sukuria“. O dabar apsidairykime aplinkui, kiek matome tikrai protingų žmonių? Kiekvienas atsakys skirtingai, tai priklauso nuo jį supančios aplinkos. Ir kiekvienas pasirinks skirtingą taktiką, kurią taikys savam garde.
|